Straipsnio autorė: Rita Guz Kallesøe DMC-Nordik laisvai samdoma kelionių vadovė
Nuotraukų autorė: Rasa Svirnelytė
Rugpjūčio pabaigoje, besilankydama vienoje parodoje, nufotografavau meno kūrinį, o į nuotrauką pateko ir keletas Kopenhagos namų stogų. Viena mano draugė klaipedietė žaibiškai suregavo ir pakomentavo, kad vaizdas nuotraukoje jai primena tą, kurį ji mato pro savo langą, mūsų abiejų gimtajame mieste.
Prabėgo jau kelios savaitės, o aš mintyse vis grįžtu prie šito jos komentaro. Jis gali būti vienu is atsakymų kodėl aš gerai jaučiuosi Kopenhagoje. Ir aišku todėl, kad miestas šalia vandens, pilnas senų pastatų, parkų, muziejų, puikių kepyklų, kavinių ir restoranų.
Gyvenimas čia verda, ypač pavasarį ir vasarą, o išėjęs į miestą , beveik visada atrandi kažką naujo, ko ankščiau nepastebėjai, nors čia gyveni jau daug metų. Dirbdama turizmo srityje ir bendraudama su žmonėmis is viso pasaulio, visada jiems rekomenduoju, eidami gatvėmis neužmirškite pakelti akių į viršų ir pasidžiaugti senų namų apdaila.
Danija – salų šalis, čia jų 1400. Sostinė savo istoriją skaičiuoja nuo vikingų – žvejų kaimo, įsikūrusio Zealand saloje. Palaipsniui gyvenvietė tapo miestu ir išsiplėtė į šalia esancią Amager sala. Miestas, apsuptas vandens, o jame gyvena ne tik žuvys ir kiti vandens gyviai, bet ir undinės su undinais. Keletą noriu jums pristatyti.
Pradėkime nuo labiausiai turistų lankomo objekto mieste – “Den Lille Havfrue”(“Mažosios Undinėlės”). Tai bronzinė skulptūra 1,25 aukščio ir 175 kilogramų, kuria sukūrė danų-islandų skulptorius Edvard Eriksen 1913 metais. Rašytojo Hans Christian Andersen istorija tapo tokia populiari, kad jos motyvais buvo sukurtas baletas. Jis taip sužavėjo aludarį ir meno mecenatą Carl Jacobsen, jog jis nusprendė, kad reikia sukurti skulptūrą šios istorijos pagrindinei veikėjai ir padovanoti ją miestui. Skulptūros prototipu tapo Karališkojo baleto šokėja Ellen Price, atlikusi undinėlės partiją, bet ji atsisakė pozuoti nuoga, todėl skulptoriui pozavo jo žmona Eline.
Nuo 1964 metu vis atsiranda “gudruolių”, kurie kėsinasi į Undinėlės ramybę. Ji buvo praradusi ne tik savo ranką, bet ir galvą. Ant akmens kur ji sėdi, laikas nuo laiko atsiranda politiniai užrasai. 2010 metai jai tapo reikšmingi. Ji pirmą kartą paliko savo namus ir nuo balandžio iki lapkričio, lankėsi “World Expo” parodoje Šanchajuje, o su ja kartu keliavo ir kelios tonos vandens. Dauguma miesto gyventojų nebuvo patenkinti šiuo sprendimu ir juokavo, kad Undinėlė į šalį sugrįš, pažymėta ženklu “ Made in China”.
10 minučių pėstute nuo Mažosios Undinėlės link uosto ir jūs pamatysite 21 amžiaus undinę. Taip liaudyje vadinama skulptūrų kompozicija ”Det genmodificerede Paradis”(“Genetiskai modifikuotas rojus”)(2006), jos autorius yra garsus danų menininkas – provokatorius Bjørn Nørgaard, šiuo kūriniu išreiškęs savo požiūrį į postmodernistinę visuomenę.
Po metų, 2007, Langelinie Kaj, išdygo undinė-milžinė “Den frodige Havfrue”(”Sodrioji Undinė”), 4 metrų aukščio ir sverianti 14 tonas. Jos sumanytojas buvo verslininkas Peter Beck, kuris teigė, jog pavargo klausytis kai kurių turistų komentarų apie Undinėlės ūgį. Kurių manymu, skulptūra yra tokia maža, kad neverta pirkti transporto bilieto ir važiuoti jos pažiūrėti.
Sodrioji Undinė neliko be spaudos ir publikos dėmesio. Ji provokavo dažnus debatus apie meną ir kičą spaudoje ir radijuje, o tuo metu atplaukusių laivų įgulos, miesto svečiai ir net vietiniai ėjo apžiūrėti jos grožybių. Verslininkas skulptūros vietą buvo išsipirkęs dešimtmečiui, taigi 2018 metais, Sodrioji išsikėlė gyventi 12 kilometrų nuo Kopenhagos, į gražaus žvejų miestelio Dragør fortą.
Šalia Juodojo Deimanto, taip kopenhagiečiai vadina savo Nacionalinę biblioteką, nuo 2009 pastatyta “Havfrue”(“Undinė”), skulptorės Anne Marie Carl – Nielsen originalaus darbo, sukurto 1921metais, kopija. Ši jūrų gyventoja labai skiriasi nuo žymiosios Undinėlės. Jei pirmosios veide atsispindi ramus liūdesys, tai šios Undinės akyse matome skausmą ir išgąstį. Skulptorė, dirbdama prie šio kūrinio, turėjo nemažai problemų asmeniniame gyvenime.
Manote, kad tai visos Kopenhagos undinės? Tikrai, ne. Be undinių, mes turime ir undinų. Pačiame miesto centre, priešais Christiansborg, Danijos parlamentą, po Højbro tiltu vandenyje galima įžiūrėti skulptūrų grupę “Agnete og Havmanden”( “Agnetė ir Undinas”). Skulptorė Suste Bonnen 1992 metais sukūrė bronzinę kompoziciją, remdamasi viduramžių balade apie Agnetę, kuri įsimylėjo Undiną ir laimingai su juo gyveno, augindama septynis sūnus, kol vieną dieną neišgirdo bažnyčios varpų. Moteris puolė vyro prašyti leisti jai aplankyti tėviškę. Pabuvusi gimtinėje,susitikusi su savo namiškiais ir draugais, ji nusprendė negrįžti į vandens karaliją, o jos vyras su sūnumis ir šiandien laukia Agnetės.
Grižkime prie Mažosios Undinėlės. Pasirodo ji turi brolį, bet norint jį pamatyti teks vykti į Helsingør, nutolusi 40 kilometrų nuo Kopenhagos, kuris yra puiki vieta neskubiam turizmui. Miestas yra garsus savo Kronborg arba Hamleto pilimi ir vienu įspūdingiausiu Skandinavijoje jūrų muziejumi. Čia, nuo 2012 metu, yra ir savas undinas “Han”(“Jis”). Skulptūra sukurta žinomo dano ir norvego dueto Elmgreen ir Dragset ir mėgina parodyti kitokį vyriškumo supratimą.
Ir tai dar ne visos undines ir undinai. Odense, trečias miestas Danijoje, žinomas kaip Hans Christian Andersen gimtasis miestas, turi 16 skulptūrų, skirtų įvairiems rašytojo istorijų veikėjams. Odenses Undinėlė (1998) sukurta skulptoriaus Hans Pauli Olsen, kilusio iš Farerų salų, galima pamatyti 4 metrų aukštyje, plaukiančią ore, Munke Mose parke.
Nuo 1940-uju metu pabaigos Odenses zoologijos sodas turėjo savo Mažąją Undinėlę, sukurtą dviejų skulptorių Erik Cohrt ir Hans Plough. Deja, 2015 metais, ji buvo nuimta restauracijai ir kol kas negrįžo į savo vietą.
Kita skulptūrinė kompozicija Agnetės ir jos palikto vyro, “Agnete og Havmanden”,sukurta skulptoriaus Johannes C. Bjerg, 1940 metais, yra pastatyta fontane, Aarhuse, antrame Danijos mieste.
O pabaigai noriu jus supažindinti su naujausios undinėlės skulptūra ir skandalu aplink ją. 2016 metais Asaa miestelyje, Jutlandijoje, buvo pastatyta undinėlės skulptūra. Po kurio laiko skulptoriaus Edvardo Erikseno palikuonys pradėjo reikalauti, kad naujoji undinėlė būtų sunaikinta, nes atseit ji labai panaši į originalą. Skulptorius Palle Mork nesutiko su jam pateiktomis pretenzijomis. Jis teigia, kad Asaa Undinele yra iškalta iš granito, stambesnė, o kas liecia pozą, juk ji undinė, neturinti kojų, kaip tu ją kitaip pasodinsi ant akmens. Miesto gyventojai mano, kad jiems šis skandalas tapo nemokama reklama, o miesto vardas dabar žinomas pasaulyje, nes šis konfliktas buvo aprašytas ir užsienio spaudoje. Turistai atvyksta į Asaa pamatyti skulptūros, nusifotografuoti ir suvalgyti sumuštinio, pavadinto Mažosios Undinėlės vardu.
